🇱🇹 lt en 🇬🇧

aplinkybė noun {f}

  • – #{antrininkė|antrininkė}# #{sakinys|sakinio}# dalis, žymi #{veiksmas|veiksmo}# vietą, laiką ir pn.
  • ppr. dgs. #{sąlyga|sąlyga}# veikianti #{padėtis|padėtį}#
  • * Susidėjus aplinkybėms, turėjau grįžti anksčiau. Veiksime pagal aplinkybes.
  • - koks nors #{veiksnys|veiksnys}#, turintis poveikio #{nusikaltimas|nusikaltimo}# pobūdžiui
  • * Kaltę lengvinanti aplinkybė.
 adverbial modifier, circumstance, consideration, development, fact, factor
Wiktionary Links