imti
verb
|
- #{stverti|stverti}#, #{čiupti|čiupti}# rankomis ar kokiu įrankiu
- * Ima rankomis (į rankas) peilį, knygą.
- - #{rinkti|rinkti}# mokesčius, rinkliavą; žr. #{uždėti|uždėti}#
- #{gauti|gauti}#, #{įgyti|įgyti}#
- * Kad duoda, tai ir imk.
- #{valyti|valyti}# (derlių)
- * Rugius, daržoves ima. Medų imti. (kopti).
- #{vesti|vesti}# (žmoną)
- * Ima žmoną. Jis ją ims.
- #{pirkti|pirkti}#
- * Tuos paltus gerai ima.
- parduodant #{prašyti|prašyti}# (kainos)
- * Kiek imi už tą gyvulį?
- #{reikalauti|reikalauti}#
- * Ta žemė daug mėšlo ima.
- #{šaukti|šaukti}#, #{mobilizuoti|mobilizuoti}#
- * Ima naujokus į armiją.
- #{pjauti|pjauti}#, #{rėžti|rėžti}#, #{kirpti|kirpti}#
- * Dalgis, peilis, žirklės gerai ima.
- #{traukti|traukti}# į save; #{dažyti|dažyti}#
- * Drabužis dulkes ima.
- * Tie dažai gerai ima.
- įtemptai ką nors daryti, #{stengtis|stengtis}#
- * Ima prie darbo (spausti).
- #{pradėti|pradėti}#
- * Ima skaudėti.
- pradėti jausti ką
- * Ima baimė, juokas, pyktis, miegas.
- su kitu veiksmažodžiu bei jungtuku „ir“ žymi veiksmo staigumą, netikėtumą
- * Ima ir atsidaro durys.
|
assume,
get going,
start,
take,
take on
|