kilti
verb
|
- #{keltis|keltis}# #{aukštyn|aukštyn}#:
- * Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys.
- #{stotis|stotis}# gulėjus ar sėdėjus:
- * Visi kyla anksti, reik kelti ir man.
- keltis iš mirusiųjų:
- * Kukuoja gegelė žalioje girelėje, nesikelia matušė, mūsų senoji.
- #{pradėti|pradėti}# #{judėti|judėti}#, #{imtis|imtis}# aktyvaus veikimo prieš ką:
- * Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija.
- #{eiti|eiti}#, #{vykti|vykti}#:
- * Laikas kilti namo.
- #{darytis|darytis}# aukštesniam, #{aukštėti|aukštėti}# lygiu; #{augti|augti}# (apie pastatus):
- * Prie pat miško kilo nauja sodyba.
- #{didėti|didėti}#, #{stiprėti|stiprėti}#:
- * Žmonių susipratimas kils.
- #{brangėti|brangėti}#:
- * Paskui kils turgus, tai papelnysim.
- #{klestėti|klestėti}#, #{tarpti|tarpti}#:
- * Kasmet kyla žmonių kultūra ir gerovė.
- #{pūstis|pūstis}#, #{rūgti|rūgti}# (apie tešlą):
- * Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti.
- #{pradėti|pradėti}# #{rastis|rastis}#, #{prasidėti|prasidėti}#:
- * Kilo ginčas, triukšmas.
- #{paeiti|paeiti}# (iš ko), #{gimti|gimti}#:
- * Jis iš aukštos giminės kìlęs.
- #{pradėti|pradėti}# #{augti|augti}#:
- * Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo.
- #{išeiti|išeiti}# iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos:
- * Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti.
- #{geisti|geisti}# patino (apie gyvulius):
- * Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi.
- #{rodytis|rodytis}# (vaizduotėje):
- * Prieš akis kyla kaimas gimtinis.
|
come,
rise,
derive,
descend,
breast,
emerge
|