likti
verb
|
- būti ir toliau toje pat vietoje, #{neišvykti|neišvykti}#
- * Visi išėjo, aš vienas namie likau.
- #{išsilaikyti|išsilaikyti}# nesuvartotam
- * Ar pieno dar liko?
- #{išsilaikyti|išsilaikyti}# nenukentėjusiam, #{neišnykti|neišnykti}#, #{nežūti|nežūti}#
- * Po kovos jis gyvas liko.
- būti ir toliau tokiam pat
- * Grindys liko neplautos.
- patekti į kokią #{būklė|būklę}#
- * Liko be pinigų.
- nesuskubti eiti su kitais, atsidurti užpakalyje kitų (dažniau naudojamos sangrąžinės formos - #{pasilikti|pasilikti}#, #{atsilikti|atsilikti}#)
- * Vaikas pavargo ir ėmė likti.
- #{tapti|tapti}#, #{pasidaryti|pasidaryti}#
- * Daug negalvok liks galva kaip arklio.
- #{tekti|tekti}#, reikėti ką daryti
- * Jam liko, tik sutikti su visų nuomone.
- būti dar nesuėjus, nesukakus
- * Tik savaitė liko iki švenčių.
- iš anksto #{nuskirti|nuskirti}#, #{lemti|lemti}#
- * Liko žmogui vieną kartą mirti.
|
stay
|