plepėti
verb
|
- daug ir be reikalo #{šnekėti|šnekėti}#
- * Plepa niekus. Pati nežino, ką plepa.
- #{pasakoti|pasakoti}# ką nereikalinga
- * Jis man čia plepėjo visokių naujienų.
- su garsu #{virti|virti}#, #{kunkuliuoti|kunkuliuoti}#
- * Plepa košė.
|
babble,
blab,
chatter,
talk
|