sutikti
verb
|
- #{sueiti|sueiti}#, #{pamatyti|pamatyti}# einantį priešais
- * Sutiko draugą gatvėje.
- #{priimti|priimti}# atvykstantį
- * Jis buvo maloniai sutiktas.
- #{susidurti|susidurti}# su kuo
- * Jis visur sutiko šaltą abejingumą.
- #{susitarti|susitarti}#
- * Dėl atlyginimo jie sutiko.
- gerai #{sugyventi|sugyventi}#, #{sutarti|sutarti}#
- * Jie sutinka, nesibara. Sutinka kaip šuo su kate.
- #{sutapti|sutapti}#
- * Mūsų norai, mintys, nuomonės sutinka.
|
accept,
admit,
agree
|