vogti
verb
|
- slapta #{savintis|savintis}# svetimą turtą:
- * Pinigus iš kasos vagia.
- * Nutvėrė vagiant.
- * Kas vogs, nepralobs.
- #{užsiimti|užsiimti}# #{vagystė|vagystėmis}#, #{vagišiauti|vagišiauti}#:
- * Kas dirba, tas turi, kas nedirba, tas võgti eina arba žmogų mušti.
- be leidimo, neteisėtai (ppr. slapta) ką nors (svetimo) #{imti|imti}# ar jėga #{grobti|grobti}#:
- * Neregėjom, kas ką võgė.
- #{nusukti|nusukti}# (prekiaujant):
- * A vãgia svorį šitas diedas (pardavėjas)?
- #{skriausti|skriausti}# (nusukant, apgaunant, vagiant):
- * Vãgia senus žmonis su tais naujais piningais.
- #{juokais|juokais}# (ppr. per vestuves) slapta #{išsinešti|išsinešti}#, #{išsivesti|išsivesti}#, #{išsivežti|išsivežti}#:
- * Išvažiuojant vyro namuosna, vagia smulkius daiktus – šeiminykės įrankius.
- (žmogų) #{grobti|grobti}#:
- * Ubagai võgdavo vaikus: akis išbado ir vedžioja prie bažnyčios.
- juokais #{grobti|grobti}# (jaunąją per vestuves):
- * Nu tai jaunoją tai võgdavo, võgdavo ant rytojaus jau te: tai vieni saugo, kiti vãgia.
- #{atimti|atimti}#, neteisėtai #{savintis|savintis}# (neigiant, nepripažįstant):
- * Dievui vagia jo garbę ir šlovę, tą sau patiems priduodami.
- neteisėtai #{prisiskirti|prisiskirti}# sau kito žodžių autorystę:
- * Pranašai falšyvai pranašavo ing vardo mano; ir vėl pranašai vãgia žodį mano, ima liežuvius savo ir bylo.
- skubotai, prieš lietų #{vežti|vežti}# (šieną):
- * Šiemet šieną vãgiam.
- #{mezgant|mezgant}# #{mažinti|mažinti}# #{eilė|eilėse}# akių skaičių, #{suimti|suimti}#, #{raukti|raukti}#:
- * Kožnoj eilioj vagiù po dvi akis.
- slapta ką #{daryti|daryti}#.
|
steal
|