viršus
noun
{m}
|
- viršutinė, aukštutinė dalis
- vieta ant ko nors, aukščiau ko nors
- - #{valdžia|valdžia}#
- - #{valia|valia}#, #{persvara|persvara}#, #{laimėjimas|laimėjimas}#, #{pirmenybė|pirmenybė}#
- Bjaurus jis žmogus - visad jo viršus turi būti.
|
huippu,
latva,
nuppi,
pää
|