aukštuma
noun
{f}
|
- - aiškios #{papėdė |papėdės}# neturinčioji paviršiaus #{iškiluma|iškiluma}#.
- imant griežčiau, geografijoje aukštuma vadinama nesmarkiai suskaidyta #{žemė|žemės}# #{paviršius|paviršiaus}# #{pakiluma|pakiluma}#, esanti bent keliasdešimt metrų virš aplinkinės #{vietovė|vietovės}#.
- aukšta #{vieta|vieta}#.
- #{aukštis|aukštis}#, #{aukštybė|aukštybė}#.
- #{pasiekimas|pasiekimas}#, #{sėkmė|sėkmė}#.
|
ås
|