plaukti
verb
|
- judėti vandeniu kuria nors kryptimi iriantis galūnėmis ar tam pritaikytais organais
- eiti, vykti (laivui)
- keliauti laivu
- Su kruizu plaukėme į Baltijos šalis.
- būti apsemtam, skendėti
- Prilijo tiek, kad viskas plaukia.
- - tekėti, sroventi (t.p. ir #{prk.|prk.}#)
- Kurlink plaukia šis upelis?
- Žodžiai plaukte plaukė. (veržėsi)
- palengva, sklandžiai skristi
- Tą nuostabią popietę jis praleido stebėdamas, kaip debesys plaukia.
- sklandžiai eiti, slinkti
- gausiai eiti, traukti, plūsti
- Kasmet minios islamą išpažįstančiųjų plaukia į šventąjį miestą Meką.
- eiti, slinkti (laikui)
- - bristi, klampoti
- - bastytis, plaujoti
- - sunkiai, vargingai daryti, veikti
|
schwimmen
|