🇬🇧 en pl 🇵🇱
| obligation noun
						
						
							 
							
								/ˌɑ.bləˈɡeɪ.ʃən/
								,
							
								/ˌɑ.blɪˈɡeɪ.ʃən/
								,
							
								/ˌɒb.lɪˈɡeɪ.ʃən/
								,
							
								/ˌɒb.lɪˈɡæɪ.ʃən/
								,
							
								/ˌɔb.lɪˈɡæɪ.ʃən/
								
							
						
					 | |
|---|---|
| 
 | obowiązek, powinność, zobowiązanie | 
| 
 | zobowiązanie | 
| 
 | obowiązek | 
| oblige verb
						
						
							 
							
								/ɒˈbliːd͡ʒ/
								,
							
								/əˈblaɪd͡ʒ/
								,
							
								/əˈbliːd͡ʒ/
								
							
						
					 | |
|---|---|
| 
 | zobowiązać, zobowiązywać | 
| obligate verb
						
						
							 
							
								/ˈɑ.blɪ.ɡɪt/
								,
							
								/ˈɑ.blɪˌɡeɪt/
								,
							
								/ˈɒb.lɪ.ɡɪt/
								,
							
								/ˈɒb.lɪˌɡeɪt/
								
							
						
					 | |
|---|---|
| 
 | zobowiązać, zobowiązywać | 
| obliging adjective
						
						
							 
							
								/əˈblaɪd͡ʒɪŋ/
								
							
						
					 | |
|---|---|
| 
 | usłużny, uprzejmy | 
| obligational | |
|---|---|
| obligacyjny | |
| obliged adjective
						
						
							 
							
								/əˈblaɪd͡ʒd/
								
							
						
					 | |
|---|---|
| 
 | zobligowany, zobowiązany | 
Wiktionary Links
                    - English: obligational